26. Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia
27. ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.
28. Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.
29. Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.
30. Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,
31. kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.
32. Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.
33. Jie leido dienas tuštybėje, savo metusbaimėje.
34. Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.
35. Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.
36. Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,
37. jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.
38. Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.
39. Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.
40. Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!