23. Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.
24. Iš dangaus Jis pabėrė manąmaistą jiems valgyti.
25. Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.
26. Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia
27. ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.
28. Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.
29. Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.
30. Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,
31. kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.
32. Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.
33. Jie leido dienas tuštybėje, savo metusbaimėje.
34. Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.
35. Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.