6. sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.
7. Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.
8. Jie manė savo širdyse: “Sunaikinsime viską!” Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.
9. Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.
10. Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?
11. Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?
12. Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.
13. Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.
14. Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.
15. Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.
16. Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.
17. Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.