16. Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
17. kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
18. Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
19. Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
20. Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
21. Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
22. aš buvau kvailas ir neišmanantislyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
23. Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
24. Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.