2. Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.
3. Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant.
4. Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę.
5. Dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis Dievas jam padėti.
6. Siautė pagonys, maištavo karalystės; Jis prabilo, ir sustingo žemė.
7. Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.