5. Tebūna jie kaip pelai prieš vėją, Viešpaties angelui papūtus.
6. Tebūna jų kelias tamsus ir slidus ir Viešpaties angelas juos tepersekioja.
7. Be priežasties jie slaptai man spendė pinkles, iškasė duobę mano sielai.
8. Tegul jie netikėtai žūva, tegul jie patys įkliūva į paspęstas pinkles, teįkrinta į pražūtį.
9. Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos.
10. Visi mano kaulai šauks: “Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?”
11. Pakilo klastingi liudytojai, kaltino mane tuo, kuo aš nenusikaltau.
12. Jie atlygino man piktu už gera, apiplėšdami mano sielą.
13. Jiems sergant, ašutine vilkėjau; žeminau savo sielą pasninku, palenkęs galvą meldžiausi.
14. Elgiausi, lyg jie būtų man draugai ar broliai. Vaikščiojau nusiminęs, tartum gedėdamas motinos.
15. Bet kai aš susvyravau, jie džiaugėsi ir susibūrė prieš mane; puolėjai susibūrė prieš mane man nežinant ir drasko mane be paliovos.
16. Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane.
17. Viešpatie, ar ilgai dar žiūrėsi? Išgelbėk mano sielą nuo pražūties, mano vienintelę nuo riaumojančių liūtų.
18. Tau dėkosiu dideliame susirinkime, girsiu Tave minioje.