13. Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.
14. Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.
15. Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.
16. Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.
17. Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.
18. Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.
19. Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.
20. Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.
21. Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.
22. Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.
23. Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.
24. Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.
25. Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.