25. Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.
26. Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.
27. Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.
28. Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.
29. Jis nutildo audrą, nuramina bangas.
30. Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.
31. Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
32. Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.
33. Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltiniussausa žeme,
34. derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.