13. Kaip tėvas pasigaili vaikų, taip Viešpats gailisi tų, kurie Jo bijo.
14. Jis mūsų prigimtį žino, atsimena, kad esame dulkės.
15. Žmogaus dienos yra kaip žolė, kaip lauko gėlė jis pražysta.
16. Vos tik papūtė vėjas, jo nebėra, jo vieta jo nebepažįsta.
17. Bet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas lieka vaikų vaikams tų,
18. kurie Jo sandoros laikosi, atsimena Jo įsakymus ir vykdo juos.
19. Viešpats danguje pastatė savo sostą, Jo karališka valdžia valdo viską.