15. Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.
16. Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu.
17. Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjusišnyksta.
18. Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta.
19. Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais.
20. Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.
21. Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.
22. Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’
23. Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.
24. Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.
25. Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.
26. Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.
27. Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.
28. Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.
29. Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?
30. Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”