14. Teisumas man buvo rūbas, o teisingumasapsiaustas ir vainikas galvai.
15. Aš buvau akys aklam ir kojos raišam.
16. Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau.
17. Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį.
18. Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio.
19. Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas.
20. Mano garbė nesensta ir lankas mano rankoje tvirtėja’.
21. Žmonės klausė manęs ir laukdavo tylėdami mano patarimo.