2. Daugelis miegančių žemės dulkėse pabus: vieniamžinam gyvenimui, kitiamžinai paniekai ir gėdai.
3. Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumąkaip žvaigždės per amžių amžius.
4. O tu, Danieliau, paslėpk tuos žodžius ir užantspauduok knygą iki skirto laiko. Daugelis ją perskaitys ir įgaus pažinimo”.
5. Aš, Danielius, žiūrėjau ir mačiau stovinčius kitus du: vienasšitame upės krante, o kitasanapus upės.
6. Tada vienas klausė drobiniais apsivilkusį, stovintį ant upės vandenų: “Ar toli tų nuostabių įvykių galas?”
7. Išgirdau drobiniais apsivilkusį, stovintį ant upės vandenų, kalbant. Jis pakėlė savo dešinę ir kairę į dangų ir prisiekė amžinai Gyvuoju, tardamas: “Užtruks vieną laiką, du laikus ir pusę laiko; kai pasibaigs šventosios tautos galios naikinimas, tada visa bus įvykdyta”.
8. Aš tai girdėjau, bet nesupratau ir klausiau: “Mano Viešpatie, koks bus šių dalykų galas?”
9. Jis atsakė: “Danieliau, eik savo keliu, nes tie žodžiai yra paslėpti ir užantspauduoti iki laikų pabaigos.