1. Štai palaiminimas, kuriuo Dievo vyras Mozė prieš mirdamas palaimino izraelitus.
2. Jis tarė:„VIEŠPATS atėjo nuo Sinajaus,užtekėjo jiems nuo Seyro; jis pasirodė nuo Parano kalno,dėl jų atkeliavo nuo Rebibot Kadešo,žaibams tvyksint iš jo dešinės.
3. Iš tikrųjų jis myli savo tautą!Tavo šventieji visi tavo rankoje;žygiavo jie paskui tave,sekdami tavo nurodymais.
4. Kai Mozė įpareigojo mus Įstatymu,kaip paveldu Jokūbo bendrijai,
5. tada [Viešpats] tapo karaliumi Ješurūne,tautos galvoms į draugę surinkus Izraelio gimines.
6. Teišlieka gyvas Rubenas ir teneišmiršta,nors skaičiumi jis yra mažas“.
7. Apie Judą jis sakė:„VIEŠPATIE, išgirsk Judo balsąir parvesk jį pas savo tautą.Sustiprink jo rankasir padėk jam susidūrus su priešais“.
8. O apie Levį sakė:„Tebūna tavo Tumimai ir Urimaiištikimajam vyrui,išmėgintam prie Masos,su kuriuo grūmeisi prie Meribos vandenų.
9. Apie savo tėvą ir motiną jis sakė:‘Nepažįstu jų!’Į savo gimines nekreipė dėmesio,savo vaikus atsisakė pažinti,nes laikėsi tik tavo žodžioir nenutolo nuo tavo Sandoros.
10. Jokūbą jie moko tavo įsakųir Izraelį tavo Įstatymo;smilkalus jie deda tavo akivaizdojeir deginamąsias aukas ant tavo aukuro.
11. Laimink, VIEŠPATIE, jo nuosavybęir maloniai priimk jo rankų tarnybą.Taip smok į strėnas jo priešams,nekenčiantiems jo,kad jie daugiau nebeatsikeltų“.
12. Apie Benjaminą jis sakė:„VIEŠPATIES numylėtinis saugiai ilsisi;Aukščiausiasis globoja jį visą dieną,mylimasis ilsisi ant jo pečių“.