1. Jei žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau paveldėti, būtų rastas užmuštas žmogus, gulintis atvirame lauke, ir nebūtų žinoma, kas jį užmušė,
2. tavo seniūnai ir teisėjai nuėję išmatuos atstumą tarp miestų, esančių arti lavono.
3. Tada arčiausiai lavono esančio miesto seniūnai paims iš bandos telyčią, kuri dar nėra buvusi pajungta darbui ir jungo niekada netraukė.
4. To miesto seniūnai nuves telyčią į slėnį su nuolat tekančiu upeliu, prie vietos, kuri nėra suarta ar apsėta, ir ten, slėnyje, nusuks telyčiai sprandą.
5. Ateis kunigai, Levio sūnūs, nes VIEŠPATS, tavo Dievas, juos išrinko jam tarnauti ir laiminti VIEŠPATIES vardu. Jų žodžiu bus išspręsti visi ginčai ir visi užpuoliai.
6. Tada visi arčiausiai lavono esančio miesto seniūnai, nusiplovę rankas virš telyčios, kuriai slėnyje buvo nusuktas sprandas,
7. pareikš: ‘Mūsų rankos šio kraujo nepraliejo nei mūsų akys tai matė.
8. Atleisk, VIEŠPATIE, savo tautai Izraeliui, kurį atpirkai. Tenepasilieka nekalto kraujo kaltė Izraelyje, tavo tautoje!’ Ir kraujo kaltė bus jiems atleista.
9. Taip tu pašalinsi nekalto kraujo kaltę iš jūsų, nes darysi, kas teisu VIEŠPATIES akyse.
10. Kai eisi kariauti su savo priešais, ir VIEŠPATS, tavo Dievas, atiduos juos tau į rankas, o tu paimsi juos į nelaisvę,
11. tarkime, jog pamatysi tarp belaisvių gražią moterį, kurios geistum ir norėtum ją imti sau žmona.
12. Parsivesi ją į namus, ji pasikirps plaukus, apsikarpys nagus
13. ir nusivilks belaisvės apdarą. Ji praleis visą mėnesį tavo namuose, apraudodama savo tėvą ir motiną. Tada gali sueiti su ja ir būti jos vyru, o ji bus tavo žmona.