1. kai tik noriu išgydyti Izraelį,vis prasikiša Izraelio kaltėir nedori Samarijos darbai,nes jie elgiasi apgaulingai.Vagys laužiasi į namus,gaujos plėšikauja lauke.
2. Ir jiems neateina į širdį,kad aš atmenu visą jų nedorumą.Dabar juos gaubia nusikaltimai,jie – priešais mane.
3. Savo nedorumu jie linksmina karalių,o klastingumu – didžiūnus.
4. Jie visi yra svetimautojai,jie tarsi prikūrenta krosnis,kurioje kepėjui nebereikia kurstyti ugniesnuo tešlos minkymo iki jos iškilimo.
5. Mūsų karaliaus dienąįkaitę nuo vyno didžiūnai ėmė siautėti,o jis tiesė ranką apsimetėliams.
6. Jų širdys dega sąmokslu lyg krosnis;jų įniršis rusena visą naktį,o rytą prasiveržia tarsi liepsnojanti ugnis.
7. Visi jie įkaitę kaip krosnisir ryja savo valdovus.Visi jų karaliai krito,bet nė vienas nesišaukia manęs.