35. Net savo pačių karalystėje,nepaisydami tavo visokeriopo gerumo,kurį jiems dosniai teikei,plačiame ir derlingame krašte,kurį jiems davei,jie nenorėjo tau tarnautiir nuo savo nedorų darbų nenusigręžė.
36. Štai mes – vergai iki šios dienos,vergai krašte, kurį tu davei mūsų protėviams,kad naudotųsi jo vaisiais ir dosniomis gėrybėmis.
37. Jo gausus derlius tenka karaliams,kuriuos tu mums paskyrei už mūsų nuodėmes.Jie valdo, kaip jiems patinka, mūsų gyvastįir mūsų galvijus.Mes kenčiame didelę priespaudą!