30. Per daugelį metų buvai kantrus su jais, įspėjai juos savo dvasia per pranašus,bet jie nė viena ausimi nesiklausė;užtat atidavei juos žemės tautoms į rankas.
31. Nepaisydamas to, iš savo didelio gailestingumojų nesunaikinai ir nepalikai,nes esi maloningas ir gailestingas Dievas.
32. Tad dabar, mūsų Dieve,didis, galingas ir šiurpą keliantis Dieve,kuris savo ištikima meile palaikai Sandorą,tenebūna tau nereikšmingos visos nelaimės,ištikusios mus –mūsų karalius, didžiūnus, pranašus,protėvius, visą tavo tautąnuo Asirijos karalių laikų iki šios dienos.
33. Tu buvai teisus dėl viso, kas mus ištiko,nes elgeisi ištikimai,o mes elgėmės nedorai.
34. Mūsų karaliai, didžiūnai, kunigaiir protėviai nesilaikė tavo Įstatymo,nepaisydami tavo įsakymų ar įspėjimų,kuriuos jiems davei.
35. Net savo pačių karalystėje,nepaisydami tavo visokeriopo gerumo,kurį jiems dosniai teikei,plačiame ir derlingame krašte,kurį jiems davei,jie nenorėjo tau tarnautiir nuo savo nedorų darbų nenusigręžė.
36. Štai mes – vergai iki šios dienos,vergai krašte, kurį tu davei mūsų protėviams,kad naudotųsi jo vaisiais ir dosniomis gėrybėmis.
37. Jo gausus derlius tenka karaliams,kuriuos tu mums paskyrei už mūsų nuodėmes.Jie valdo, kaip jiems patinka, mūsų gyvastįir mūsų galvijus.Mes kenčiame didelę priespaudą!