1. To mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną izraelitai susirinko pasninkaudami, apsivilkę ašutinėmis ir apsibarstę žemėmis.
2. Tada Izraelio palikuonys atsiskyrė nuo visų svetimtaučių, atsistojo ir išpažino savo nuodėmes bei savo protėvių kaltes.
3. Ketvirtadalį dienos stovėdami savo vietose, jie skaitė iš VIEŠPATIES, savo Dievo, Įstatymo knygos, o kitą ketvirtadalį išpažino nuodėmes ir parpuolę kniūbsti šlovino VIEŠPATĮ, savo Dievą.
4. Ant aukštos levitų pakylos stovėjo Jozuė, Binujas, Kadmielis, Šebanija, Būnis, Šerebija, Banis bei Kenanis ir skardžiu balsu šaukėsi VIEŠPATIES, savo Dievo.
5. Levitai Jozuė, Kadmielis, Banis, Hašabnėja, Šerebija, Hodija, Šebanija ir Petachija tarė:„Stokitės ir šlovinkite VIEŠPATĮ, savo Dievą,per amžių amžius!Tebūna pašlovintas tavo garbingas vardas,viršijantis visokį palaiminimą ir gyrių!
6. Tu esi VIEŠPATS, tu vienas!Tu padarei dangų,dangaus aukštybes su jų galybėmis,žemę ir visa, kas ant jos,jūras ir visa, kas jose.Tu duodi visiems gyvastį,ir dangaus galybės tave garbina.