32. Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.
33. Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“
34. Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.
35. Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“
36. Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir apsikabinęs jį pasakė:
37. „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“.