1. Išvykęs iš ten Jėzus, mokinių lydimas, parkeliauja į savo tėviškę.
2. Atėjus šabui, jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė: „Iš kur jam tai? Kas per išmintis jam suteikta ir kas per stebuklai daromi jo rankomis?
3. Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi juo.
4. O Jėzus jiems tarė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose“.
5. Ir jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė.
6. Jis stebėjosi jų netikėjimu, ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.
7. Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms.
8. Liepė be lazdos nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei variokų dirže,
9. tik apsiauti sandalais, bet nesusivilkti dviejų palaidinių.
10. Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite.
11. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“.
12. Jie iškeliavo, ragino atsiversti,
13. išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.
14. Tuo tarpu karalius Erodas išgirdo apie Jėzų, nes garsas apie jį plačiai sklido, ir žmonės kalbėjo: „Jonas Krikštytojas prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos“.