20. Prisityčioję nuvilko jam purpurinį apsiaustą ir apvilko jo paties drabužiais.Tuomet jie išvedė Jėzų nukryžiuoti.
21. Jie privertė vieną grįžtantį iš laukų praeivį – Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą – panešėti jo kryžių.
22. Taip jie nuvedė Jėzų į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: „Kaukolės vieta“.
23. Ten davė jam mira atmiešto vyno, bet jis negėrė.
24. Tuomet prikalė jį prie kryžiaus ir pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą, kas kuriam turi tekti.
25. Buvo trečia valanda, kai jį nukryžiavo.
26. Taip pat buvo užrašytas jo kaltinimas: „Žydų karalius“.
27. Kartu su juo nukryžiavo du plėšikus: vieną iš dešinės, kitą iš kairės.
29. Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventovę ir per tris dienas ją atstatai.
30. Gelbėkis pats, nuženk nuo kryžiaus!“
31. Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais, kalbėdami tarp savęs: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti.
32. Mesijas, Izraelio karalius, tegu dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume“. Jį plūdo ir kartu nukryžiuotieji.
33. Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos.
34. Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eloji, Eloji, lema sabachtani? Tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!
35. Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Matai, jis šaukiasi Elijo“.
36. Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę perrūgusio vyno, užmovė ją ant nendrės ir padavė jam gerti, tardamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas jo nuimti“.