48. O Jėzus prabilo jiems: „Tarsi plėšiko išėjote sugauti manęs su kalavijais ir vėzdais.
49. Kasdien būdavau pas jus, mokiau šventykloje, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau teišsipildo Raštai“.
50. Tada palikę jį, visi [mokiniai] pabėgo.
51. Tik vienas jaunuolis sekė iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį,
52. bet jis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo.
53. Jėzus buvo nuvestas pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, seniūnai ir Rašto aiškintojai.
54. Petras iš tolo sekė jį iki vyriausiojo kunigo rūmų vidaus kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies.
55. Aukštieji kunigai ir visa teismo taryba ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų jį pasmerkti mirti, bet nerado.
56. Nors daugelis melagingai liudijo prieš jį, tačiau jų liudijimai nesutapo.
57. Kai kurie melagingai kaltino jį, teigdami:
58. „Mes girdėjome jį sakant: ‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventovę ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo’“.
59. Bet ir šie kaltinimai nesutapo.
60. Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šitų žmonių kaltinimus?“
61. Tačiau jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tuomet vyriausiasis kunigas vėl jį klausė: „Ar tu esi Mesijas, Šlovingojo Sūnus?“
62. Jėzus jam atsakė:„Taip, aš esu.Ir jūs dar pamatysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Visagalio dešinėjeir ateinantį dangaus debesyse“.
63. Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius, šaukdamas: „Kam dar mums liudytojai?
64. Girdėjote piktžodžiavimą. Kaip jums regis?“ Ir jie visi nusprendė jį esant vertą mirties.
65. Kai kurie ėmė į jį spjaudyti, dangstė jam veidą, mušė kumščiais ir reikalavo: „Pranašauk!“ O tarnai daužė jį per veidą.