27. Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta.
28. Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau.
29. Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti...“ Tuomet jis užsuko pas juos.
30. Įsitaisęs su jais prie stalo, paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė jiems.
31. Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių.
32. O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“
33. Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais,
34. kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“.
35. O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
36. Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“
37. Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią.
38. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės?
39. Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“.
40. Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas.
41. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“
42. Jie padavė jam gabalą keptos žuvies.
43. Jis paėmė ir valgė jų akyse.
44. Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?“
45. Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,
46. ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių
47. ir pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą.