41. Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis:
42. „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“
43. Jam pasirodė iš dangaus angelas ir jį sustiprino.
44. Mirtino sielvarto apimtas, jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.
45. Atsikėlęs po maldos, jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš liūdesio užmigusius.
46. Jis tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!“
47. Jam bekalbant, pasirodė būrys, o priekyje ėjo vienas iš Dvylikos – Judas. Jis prisiartino prie Jėzaus jo pabučiuoti.