25. Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo.
26. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Viešpaties Mesijo.
27. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja,
28. Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:
29. „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
30. nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,
31. kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:
32. šviesą pagonims apšviestiir tavosios Izraelio tautos garbę“.
33. Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama.