32. Fariziejai nugirdo žmones šitaip bešnekant apie jį, todėl aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius jo suimti.
33. Tuomet Jėzus prabilo:„Dar trumpą laiką būsiu su jumis.Paskui iškeliausiupas tą, kuris mane siuntė.
34. Jūs manęs ieškosite ir neberasite,nes ten, kur aš būsiu,jūs negalėsite nueiti“.
35. Žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: „Kurgi jis žada keliauti, kad mes negalėsime jo rasti? Gal jis rengiasi išvykti pas žydus, pasklidusius tarp graikų, ir mokyti graikus?
36. Ką reiškia tie jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?“
37. Paskutinę, iškilmingiausiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ten ir šaukė:„Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria.
38. Kas mane tiki,kaip Raštas sako, iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės“.
39. Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.
40. Išgirdę tuos žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas!“
41. Kiti tvirtino: „Jis Mesijas!“ Dar kiti prieštaravo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos?
42. Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“
43. Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens.
44. Buvo tokių, kurie norėjo jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.
45. Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“