25. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“
26. O Jėzus prabilo į juos:„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:jūs ieškote manęs ne dėl to,kad esate matę ženklų,bet kad prisivalgėte duonos ligi soties.
27. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto,bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!Jo duos jums Žmogaus Sūnus,kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs“.
28. Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“
29. Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“.
30. Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi?
31. Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus“.
32. Tada Jėzus tarė:„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:tai ne Mozėdavė jums duonos iš dangaus,bet mano Tėvasduoda jums iš dangaus tikrosios duonos.
33. Dievo duona nužengia iš dangausir duoda pasauliui gyvybę“.
34. Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“