1. Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.
2. Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, hebrajiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines.
3. Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių.
5. Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus.
6. Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“
7. Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane“.
8. Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“
9. Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti.Toji diena buvo šabas.
10. Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto“.
11. Jis paaiškino: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“
12. Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“
13. Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje.
14. Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“
15. Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.
16. Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šabo dieną.