25. Šisai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“
26. Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį“. Ir, pamirkęs kąsnį dubenyje, jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui.
27. Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas. O Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“
28. Nė vienas iš sėdinčių už stalo nesuprato, kodėl jis taip pasakė.
29. Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie pamanė, jog Jėzus jam įsakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventėms“ ar liepęs ką duoti vargšams.
30. Tad anas, nurijęs kąsnį, tuojau išėjo. Buvo naktis.
31. Jam pasišalinus, Jėzus prabilo:„Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas,ir Dievas pašlovintas per jį.
32. O jeigu Dievas pašlovintas per jį,tai Dievas pašlovins jį pas save,bematant jį pašlovins.
33. Vaikeliai,aš jau nebeilgai būsiu su jumis.Jūs ieškosite manęs,bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs: kur aš išeinu, jūs negalite eiti...
34. Aš jums duodu naują įsakymą,kad jūs vienas kitą mylėtumėte;kaip aš jus mylėjau,kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!
35. Iš to visi pažins,kad esate mano mokiniai,jei mylėsite vieni kitus“.
36. Simonas Petras jį paklausė: „Kur eini, Viešpatie?“ Jėzus atsakė: „Kur aš einu, tu dabar negali manęs palydėti, bet vėliau palydėsi“.
37. Petras vėl klausė: „Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar tavęs lydėti? Aš ir gyvybę už tave guldysiu!“
38. Jėzus atsakė: „Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!