14. Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti.
15. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.
16. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką,ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.
17. Jeigu tai suprantate, būsite palaiminti taip elgdamiesi.
18. Deja, tai sakau ne apie visus jus. Aš žinau, ką esu išsirinkęs, bet turi išsipildyti Rašto žodžiai: Tas, kuris valgė mano duoną, taikėsi mane sutrypti.
19. Sakau jums jau dabar, prieš įvykstant,kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.
20. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:kas priima mano pasiuntinį,tas priima mane,o kas mane priima,priima tą, kuris mane yra siuntęs“.
21. Tai pasakęs, Jėzus labai susijaudino ir tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“
22. Mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, spėliodami, kurį jis turįs omenyje.
23. Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.
24. Simonas Petras pamojo jam ir pašnibždėjo: „Sužinok, apie kurį jis kalba“.
25. Šisai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“
26. Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį“. Ir, pamirkęs kąsnį dubenyje, jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui.
27. Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas. O Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“
28. Nė vienas iš sėdinčių už stalo nesuprato, kodėl jis taip pasakė.
29. Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie pamanė, jog Jėzus jam įsakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventėms“ ar liepęs ką duoti vargšams.
30. Tad anas, nurijęs kąsnį, tuojau išėjo. Buvo naktis.
31. Jam pasišalinus, Jėzus prabilo:„Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas,ir Dievas pašlovintas per jį.