1. Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius.
2. Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo.
3. Paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais.
4. Vienas jo mokinys – Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė:
5. „Kodėl to tepalo neparduota už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduota vargšams?!“
6. Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas.
7. O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai.
8. Vargšų jūs visada turite šalia savęs, o mane ne visuomet turėsite“.
9. Daug žydų sužinojo jį tenai esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį jis prikėlė iš numirusių.
10. Aukštieji kunigai dabar nusprendė nužudyti ir Lozorių,
11. nes daugybė žydų per jį atsitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.
12. Rytojaus dieną gausiai susirinkusi į šventes minia sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę.
13. Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami:„Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu, – Izraelio Karaliui!“
14. Jėzus, gavęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta:
15. Nebijok, Siono kalno dukterie: štai atvyksta tavo karalius, jis joja ant asilaičio!