2. Klausykitės, dangūs! Išgirsk, žeme!Tai VIEŠPATS kalba:„Užauginau, išauklėjau vaikus,o jie sukilo prieš mane!
3. Jautis pažįsta savo savininką,ir asilas – savo šeimininko ėdžias;tik Izraelis nežino,mano tauta nesupranta“.
4. Ak nuodėminga tauta,žmonės, apsikrovę nedorybėmis,piktadarių palikuonys,ištvirkę vaikai!Jie paliko VIEŠPATĮ,atmetė Izraelio Šventąjį,atsuko jam nugarą.
5. Kodėl vis dar norite būti mušami,kodėl nesiliaujate erzinti?Visa galva pasiligojusi,visa širdis alpstanti.
6. Nuo kojų padų iki viršugalvioneturite jūs sveikos vietos.Mėlynės, randai ir pūliuojančios žaizdos,nevalytos, netvarstytos, aliejumi nepateptos.
7. Jūsų šalis – tyrai,jūsų miestai sunaikinti ugnies;svetimieji jums regint ryja jūsų žemės derlių;ji – tyrai, lyg sunaikintoji Sodoma.
8. Siono duktė dabarlyg trobelė vynuogyne,lyg pašiūrė moliūgų sklype,lyg priešų apgultas miestas.
9. Jeigu Galybių VIEŠPATSnebūtų palikęs mums skurdaus likučio,mes būtume tarsi Sodoma,būtume panašūs į Gomorą.
10. Klausykitės VIEŠPATIES žodžio,Sodomos valdovai,išgirskite, ko mūsų Dievas moko,Gomoros žmonės!
11. „Negi man reikia jūsų aukų gausybės? –sako VIEŠPATS. –Man jau įgriso jūsų deginami avinaiir penimų veršių taukai;neteikia man malonumojaučių, avių ir ožių kraujas.
12. Kai ateinate pamatyti mano veido,ar prašo to kas iš jūsų?
13. Netrypkite daugiau mano prieangių!Liaukitės aukoti bevertes atnašas,smilkalai kelia man pasibjaurėjimą.Jaunaties ir šabo, sueigų šaukimo,iškilmių su piktais darbais aš negaliu pakęsti.