10. Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį:„Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas,galybė, karalystė ir jo Kristaus valdžia,nes išmestas mūsų brolių kaltintojas,skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.
11. Bet jie nugalėjo jį Avinėlio kraujuir savo liudijimo žodžiu.Jie nebrangino savo gyvybėsir nebijojo mirti.
12. Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai!Bet vargas žemei ir jūrai,nes pas jus nukrito velnias,kupinas baisaus įniršio,žinodamas mažai beturįs laiko“.
13. Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, puolė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką.
14. Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą, į savo būstinę, kur bus maitinama ir saugoma nuo gyvatės per laikotarpį, du laikotarpius ir pusę laikotarpio.
15. Gyvatė paskui moterį iš savo nasrų paleido upę lyg vandenį, kad srovė ją pagriebtų.
16. Bet žemė pagelbėjo moteriai: žemė atvėrė savo žiotis ir sugėrė upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų.
17. Ir įnirto slibinas prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą.
18. O aš stovėjau ant jūros kranto.