16. O dvidešimt keturi vyresnieji, sėdintys savo sostuose Dievo akivaizdoje, parpuolė veidais žemėn ir ėmė šlovinti Dievą,
17. šaukdami:„Dėkojame tau, Viešpatie, Visagali Dieve,kuris esi ir kuris buvai,kad pasiėmei savo didžiąją galybęir ėmei viešpatauti.
18. Tautos įširdo, tačiau atėjo tavo rūstybės laikas,metas teisti mirusiusir atsilyginti savo tarnams, pranašams ir šventiesiems,ir visiems bijantiems tavojo vardo,mažiems ir dideliems,ir metas sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“.
19. Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros Skrynia, ir sušvytravo žaibai, nuskambėjo balsai ir griaustiniai, kilo žemės drebėjimas, ir pabiro baisi kruša.