34. Jis davė man kojas kaip stirnosir nuvedė mane į saugias aukštumas.
35. Jis taip lavino mano rankas mūšiui,kad mano žastai galėtų įtempti bronzinį lanką!
36. Tu davei man savo apsaugos skydą,ir tavo apvaizda padarė mane didį.
37. Tu leidai man laisvam daug pasiekti,ir mano kojos nepaslydo.
38. Vijau priešus ir dorojau,negrįžau, kol jie nebuvo sunaikinti.
39. Sunaikinau juos, taip parbloškiau,kad jie daugiau nebepakilo; jie krito man po kojų.
40. Juk tu davei man jėgų mūšiui,privertei priešus suklupti prieš mane.
41. Tu privertei priešus atsukti man nugarą –tuos, kurie manęs nekenčia, –ir sudorojau juos.
42. Jie žvalgėsi, bet nebuvo kam jų išgelbėti;jie šaukėsi VIEŠPATIES, bet jis jiems neatsakė.
43. Sutryniau juos kaip žemės dulkes,sutraiškiau ir sutrypiau kaip gatvės purvą.
44. Tu išgelbėjai mane nuo kivirčo mano tautoje,saugojai mane kaip tautų galvą;tauta, kurios nepažinau, man tarnavo.
45. Svetimšaliai atėjo pas mane gūždamiesi ir,vos apie mane išgirdę, reiškė pagarbą.