11. Tad jei aš nesuvoksiu kalbos reikšmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis, ir kalbėtojas man bus svetimšalis.
12. Taigi ir jūs, uoliai ieškantys Dvasios dovanų, siekite jų gausos Bažnyčiai ugdyti.
13. Todėl, kas kalba kalbomis, temeldžia, kad galėtų ir aiškinti.
14. Jei meldžiuosi kalba, meldžiasi mano dvasia, o protas lieka bevaisis.
15. Ką daryti? Aš melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu.
16. Jei tu šlovini dvasia, tai kaipgi tavo padėkos maldai pridurs „amen“ pašalinis, kuris nesupranta, ką tu kalbi?
17. Gal tu ir gražiai dėkoji, bet kitam iš to nėra naudos.