1. Siekite meilės, taip pat rūpestingai ieškokite dvasinių dovanų, labiausiai pranašavimo.
2. Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; juk niekas jo nesupranta, jis Dvasioje kalba slėpiningus dalykus.
3. O kas pranašauja, tas sako žmonėms pamokymus, paskatinimo bei paguodos žodžius.
4. Kas kalba kalbomis, pats save tobulina, o kas pranašauja – ugdo Bažnyčią.
5. Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis, bet būtų geriau, jei pranašautumėte. Kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, ugdydamas Bažnyčią.
6. Broliai, jei aš imčiau ir ateičiau pas jus, kalbėdamas kalbomis, kokia jums būtų nauda, jeigu jums neskelbčiau apreiškimo, pažinimo, pranašystės ar mokymo?
7. Taip pat, jei negyvi instrumentai, pavyzdžiui, fleita ar arfa, neskleistų įvairių garsų, iš ko pažintume, kas grojama ar skambinama?
8. Ir jeigu trimitas duotų neaiškų garsą, kas rengtųsi į mūšį?
9. Tas pat tinka ir jums. Jei, kalbėdami kalbomis, netarsite aiškių žodžių, tai kaipgi bus galima suprasti, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams!
10. Kas žino, kiek esama įvairių kalbų pasaulyje, tačiau nėra bereikšmės kalbos.
11. Tad jei aš nesuvoksiu kalbos reikšmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis, ir kalbėtojas man bus svetimšalis.
12. Taigi ir jūs, uoliai ieškantys Dvasios dovanų, siekite jų gausos Bažnyčiai ugdyti.
13. Todėl, kas kalba kalbomis, temeldžia, kad galėtų ir aiškinti.
14. Jei meldžiuosi kalba, meldžiasi mano dvasia, o protas lieka bevaisis.
15. Ką daryti? Aš melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu.
16. Jei tu šlovini dvasia, tai kaipgi tavo padėkos maldai pridurs „amen“ pašalinis, kuris nesupranta, ką tu kalbi?
17. Gal tu ir gražiai dėkoji, bet kitam iš to nėra naudos.
18. Dėkui Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus,