4. ir visi gėrė to paties dvasinio gėrimo. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus.
5. Vis dėlto daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje.
6. Tie įvykiai yra mums pavyzdys, kad negeistume blogio, kaip anie geidė.
7. Nepasidarykite stabmeldžiais, kaip kai kurie iš jų, kaip parašyta: Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti.
8. Neištvirkaukime, kaip kai kurie jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.
9. Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir krito nuo gyvačių.
10. Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.
11. Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje.
12. Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų.
13. Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti.
14. Todėl, mano mylimieji, sergėkitės stabmeldystės!
15. Aš kalbu kaip nuovokiems; apsvarstykite patys, ką sakau.
16. Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?
17. Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas, nes mes visi dalijamės viena duona.
18. Pažiūrėkite į žemiškąjį Izraelį: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?
19. Ką gi sakau? Ar kad stabams paaukota mėsa šį tą reiškia? ar kad ir stabas yra šis tas?
20. Ne, aš sakau, kad, aukodami atnašas, pagonys aukoja ne Dievui, bet demonams. O aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų bendrininkais.