45. Jie nesuprato šios kalbos; jos reikšmė liko jiems paslėpta taip, kad jos nesuvoktų. O jie bijojo klausti Jėzų apie tą dalyką.
46. Tarp mokinių kilo ginčas, kuris jų didžiausias.
47. Įžvelgęs jų širdies mintis, Jėzus pasišaukė vaiką, pasistatė šalia savęs
48. ir tarė: „Kas priima šį vaiką dėl manęs, priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs. Kas tarp jūsų mažiausias, tas yra didis“.
49. Tada atsiliepė Jonas: „Mokytojau, mes matėme vieną žmogų, tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis“.
50. Jėzus atsakė: „Nedrauskite! Kas ne prieš jus, tas už jus!“
51. Atėjus metui, kai turėjo būti paimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę.
52. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną Samarijos kaimą paruošti, kur jam apsistoti.
53. Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės link.
54. Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“
55. Bet jis atsisukęs sudraudė juos.
56. Jie pasuko į kitą kaimą.
57. Jiems einant keliu, vienas žmogus jam pasakė: „Aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum!“